praleisti

praleisti
praléisti I. duoti praeiti; aplenkti, prarasti. 1. tr. SD326 duoti kitam praeiti pirma ar pro šalį: Bet ji praleido Ilžę pirma, o pati vis per keletą žingsnių ėjo paskui I.Simon. Praleisk, neša viedrą vandenio! Arm. Praleisk pro šalį, kas eina J. | refl. tr.: Mokyti kai eina, tai vis vienas kitą prasileisdami Ds. 2. tr. priimti praeinantį, pravažiuojantį: Man vis rūpi, kaip tuos ekskursantus reikės praleisti .sustojus žiūrėti į praeinančius, pravažiuojančius: Praleidau būrį [žmonių], eitu toliau Plng. Eiseną praleidom ir parejom numo Vkš. | Jau daug vandens praleidau į Baltjūres (tiltas pasakoja) V.Kudir. 3. tr. Rod, Aps, Stlm palydėti: Praléisk svečią nors iki pro šunį Vrb. Kaziukas mane iki pat namų praleido Žž. Praléisiu svečią i grįšiu Ad. Praléisk namo Lp.daryti ką įkandin einančio: Praléisk (apmėtyk) tu jį akmenais Arm.VoK33, Lp, Šlčn palydėti mirusį. 4. intr. skubiai pravažiuoti: Ka praleido su dviračiu pro šalį kaip vė[ja]s Vvr. 5. tr. išbūti, pragyventi kurį laiką: Aš visą savo amžių praleidau pas tėvelį I.Simon. Jau pusę žiemos praleidom Šts. Su savo pačia seniaus linksmiai dienas praléidė BM89. Aš praléidau tiek metų, žinau, kaip pirma buvo Krm. Vasarą jis daugiausia laiko praleisdavo sode ir prie bičių . Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai! Mair. | Mano tėtis be krienų šventės nepraléisdavo Skr. Aš vakarienę dažnai praleidžiu ar su pienu, ar su kuo Skr. | Šešerius metus praleidus, Siernauskis norėjo užimti gabalą žemės M.Valanč. ^ Negal nusiliauti vargais: eisu į kiną – vis valandelė praleistóji Šts.iškęsti, išgyventi, patirti gyvenant: Par savo gyvenimą žmogus daug daug turi visko praléisti Vvr. Visas didžiąsias bėdas jau praleido, Marelė nusiramino Žem. Visokių rūpesčių praléidęs Ėr. Kokių negerų laikų reikia praléist žmogui! Ėr. Kiek vargo reikė[jo] praléist, kol susitvarkėm Rd. | refl. tr.: Kaip tą žiemą praléisis?! Krš. 6. tr. turėti kurį laiką (apie daugelį tos pat rūšies laikinų, nuolat keičiamų objektų): Jau, dėku Dievui, nemažai viršininkų praleidau, o tokio gero dar nebuvo . | Mūsų teatrai kasmet pro savo sienas praleidžia šimtus tūkstančių ir milijonus žiūrovų . 7. tr., intr. aplenkti, padaryti pertrūkį: Dėl ko tu praléidei kelius lapus [skaitydamas]? Vb. Praleidai vieną siūlą, beskubydama vert in skietą Dkš. Sudurtinio tarinio jungtis gali būti praleidžiama . Gal šiandie praleĩs neliję Ėr. Tėvas nė dienelės nepraleisdavo nesbaręs Ut. Dieną praleisdama kepa duoną J. Šuva nieko nepraleidžia nelojęs J.Balč. Vieną dieną praléidova garlaivį (nenuėjome pasitikti), o antrą dieną nesulaukėva Skr. | refl. tr., intr.: Drugys jį krečia, vis dieną prasiléisdamas KII251. Būtų gerai, kad metai neprasileĩstų [einant mokslą] Ėr.nelankyti, nedalyvauti: Retą kiną praléidu Krš. Tu pamanink: juk aš esu nusenęs, o nenoru darbo praléisti – juk sėjos laikas yr Štk.duoti praeiti (laikui): Eičiau į darbą, kad ne lytus: dabar sėdžiu, laukiu, laiką praléidžiu Skr. Ir su mezgimu daug laiko praléidi Srd. Aš praléidau penkias dienas po termino 452. Šienelis buvo sausas, tik praléidžiau laiką (pavėlavau) Švnč. 8. intr. nebausti, dovanoti, atleisti: Kas kadai girdėjo apie tokį tėvą, … idant latrui ir priesakiui savam praléistų DP242. Pergalėtojas Izraelyj nepraleis nusidėjusiam SPI10. ║ (l. przepuścić komu) SD54 pagailėti, išsaugoti, neduoti patirti (sunkumų, kančių): Sūnui savo nepraleido, bet už mus visus išdavė 449. Jei … tikram savam sūnui nepraleidė, kaipog mumus nemeilingiemus praleis? DP192. Ne vienam liežuvis piktas nepraleidžia, ant visų užpuola SPII77. 9. tr. prarasti, išeikvoti, išleisti: Argi praléistą sveikatą indės?! Rdm. Praléido savo vietelę Šts. Praléisi viską kaip matai – i esi biednas Pln. Praléido (pragėrė) namus Dkš. Ta mažoji piningą leida, o didžioji jau nepraléis, tūrės suspaudusi Krš. | refl.: Piningai prasiléisias, i nė čimodano, i nė piningų Krš. Daugiau turi, daugiau ir prasiléidžia Sdk. 10. tr. parduoti: Mažu praleĩs gyvulius Lp. | refl. tr.: Prasléidžiu (pardavinėju) skareles, kai bulbų nebėr Mrc. 11. tr. duoti praeiti per ką: Būdavo, praléidi per mašinaitę kokią kapą [rugių], jau i turi duonutei Gs. II. sudaryti sąlygas kam nors tekėti, byrėti, skverbtis. 1. tr. pradėti tekinti: Praléidom naują bačkelę – gardesnio alaus Jnšk. Praléisk alaus verpelę J. Senas tėvas kaip ateis, trečią bačkelę praleis LTR(Vkš). | refl. tr.: Ėmiau ir prasiléidžiau vieną bačką [vyno] Pc.padaryti, kad tekėtų: Pavasarį praléidžia beržus arba klevus, ir bėga sula Skr. Tėvelis praléidė beržą [sulai] Ėr. Ar praléidot sulos? Rs. Daktaro praleistas kraujas bėga čirkšliais Šts. Padaryk man praleidžiamą kubilą Šts. | refl. tr.: Reik iš beržo siulos prasiléist Pc.sudaryti sąlygas nubėgti, nutekėti; nusausinti: Būtų praleidę vandenį, būtų rugiai buvę tokie pat, kaip mano Žem. Ežerą praléisti KI69. 2. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išbyrėti: Vilko grobai praleisti Šts. Galėj[o] karvei žarnas praléist Lp. | Pelių tiek priviso, kad visus maišus su grūdais praleido Žsl. 3. tr. duoti išeiti šilumai, užšaldyti (krosnį): Tu, mergele, duonai pečiaus nepraléisk! Plt. Siuto siuto i pečių praléido – duona paliko žalia Lkv. 4. tr. duoti pereiti, persiskverbti, nesulaikyti: Langai nevarauni – šilumą praléida Vkš. Batai vandenį praléida Vkš. 5. refl. tr. pasirūpinti, kad išperėtų: Prasléidžiau truputį viščiokų, ir užteks Ds. III. tr. padaryti laisvesnį, didesnės apimties, skystesnį. 1. pralaisvinti: Pėdo drūtgalį praléisk (atrišk) Ėr. 2. pailginti, paplatinti: Praléisk kiek ilgiau kairį viržį Paį. Ankštokos rankovės, duok, tegul kriaučius praléidžia Šk. Čia praléido (paplatino) platų kelią Arm. 3. atmiešti: Sūrą putrą reik praleisti, o tirštą praskiesti Kal. Praleisma pienu, ir būs veršputrė, pienu praleista Šts. Praleisto rūgšto pieno gausi ir vasarą, kad mažiau srėbtumi Šts. 4. skystinti, minkštinti: Rūdynų vanduo praleida vidurius Tl.
◊ ant vė́jo praléisti niekams išeikvoti: Paėmė algą ir teip praleido ant vėjo Ds.
negirdomìs praléisti nekreipti dėmesio: Nereikia negirdomis praleisti nė „mažmožių“ J.Jabl. Nepraleiskite negirdomis šito mūsų gamtininko balso Vaižg. Suprantama, kad mokslo pasaulis tokių sukakčių negirdomis praleisti negalėjo .
nuo sàvo galvų̃ praléisti nusikratyti: Jau praleidau neprietelius nuo savo galvų Ar.
per gérklę praléisti pravalgyti: Ėdūnai visą uždarbį praleisdavo per gerklę .
pro akìs praléisti nepastebėti: Kaip jie galėjo praleisti pro akis tokį šlamštą?! sp.
pro ausìs praléisti nekreipti dėmesio: Daug aštrių žodžių krisdavo skaudžiais akmenimis Anicetui į širdį, bet viską jis praleisdavo pro ausis, kartais nutylėdamas, o kartais paversdamas įžeidimą juokais J.Avyž.
pro gérklę praléisti pragerti: Kiek uždirba, tiek pro gerklę praleidžia Jnš.
pro pirštùs praléisti išeikvoti, išleisti: Pro pirštùs viską (turtą) praléido Krš.
pro šãlį praléisti
1. nekreipti dėmesio: Jis tuos žodžius pro šãlį praléido Btg.
2. neteisėtai parduoti, praspekuliuoti: Praléida torpių pro šãlį Krš.
tylomìs praléisti 581 nekreipti dėmesio.
\ leisti; antleisti; apleisti; atleisti; daleisti; įleisti; išleisti; nuleisti; panuleisti; paleisti; papaleisti; parleisti; perleisti; praleisti; prileisti; razleisti; suleisti; užleisti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • praleisti — praléisti vksm. Ji̇̀s pasitráukdamas praléido į ùžstalę kùnigą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • praleisti — statusas T sritis informatika apibrėžtis Vienas iš galimų atsakymų į klausimą, kaip taikyti grupinę operaciją vienam iš objektų, ypač kai operacijos taikymas įtartinas, pavyzdžiui, kai kopijavimo komanda aptinka, kad paskirties kataloge… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • skip — praleisti statusas T sritis informatika apibrėžtis Vienas iš galimų atsakymų į klausimą, kaip taikyti grupinę operaciją vienam iš objektų, ypač kai operacijos taikymas įtartinas, pavyzdžiui, kai kopijavimo komanda aptinka, kad paskirties kataloge …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perleisti — I. atiduoti, aplenkti ką, nepadaryti ko. 1. tr. atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti: Savo lovą aš perleidau senelei rš. Jei jums dabar nereik [mašinos], parleiskiat mums Pgr. Ir man kokią kamarėlę perleisi LzP. Jis galia parleisti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suleisti — I. sudaryti sąlygas kartu būti, sujungti, suglausti. 1. tr. duoti sueiti, duoti susirinkti: Per anksti žiūrovus suleido į salę, dar galima buvo ilgiau pavėdinti rš. | Liuob tėvai suleis vaikus pri daraktoriaus ir mokys Šts. ║ priimti, įleisti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laidumas — laidùmas sm. (2) → laidus. 1. savybė lengvai praleisti šilumą, elektrą, dirginimus…: Laidumu šilumai vadiname medžiagos savybę praleisti šilumą rš. Elektros laidumas yra metalo savybė praleisti elektros srovę rš. Kanalo laidumas reiškia skysčio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pragyventi — 1. tr., intr. išgyventi (kurį laiką), praleisti: Argi negalima žmogui amžių pragyventi neveidmainiavus! P.Cvir. Kas pragyventa, rodos, i nebūta to Vrn. Keletą metų pragyvẽno jie visi keturi BM96. Tėvai visą amžių gerai pragyvẽno (jiems nieko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”